M.K.ČIURLIONIUI – 140

-“Reikia turėti šviesą su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse…”M. K. Čiurlionis

Šį rudenį minime menininkų tarpe ypatingą vietą užėmusio muziko, kompozitoriaus, dailininko ir kultūros veikėjo M. K. Čiurlionio 140 –metį. Ta proga mūsų mokyklos Muzikos skyriaus V, VI, VII, VIII klasių mokiniai per muzikos istorijos pamokas rengė pranešimus, pasakojo, klausėsi muzikos bei gėrėjosi M. K. Čiurlionio kūryba.

Kompozitoriaus biografiją pristatė Justė, Diana, Nikita, Silvija, Rokas. M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Varėnoje. Augo gausioje vargonininko šeimoje buvo vyriausias iš devynių vaikų. Tėvams persikėlus gyventi į Druskininkus, šiame gražiame gamtos prieglobstyje prabėgo būsimojo menininko vaikystė. Muzikos iš pradžių mokė tėvas. Būdamas 14-os M. K. Čiurlionis pradėjo lankyti Mykolo Oginskio ( šių metų rugsėjo 25 d. minime 250 –metį) dvaro orkestro mokyklą Plungėje, grojo fleita, dalyvavo koncertuose.


Studijavo Varšuvos konservatorijoje fortepijoną, vėliau –kompozicijos teoriją. Tobulinosi Leipcigo konservatorijoje. Grįžęs į Varšuvą, dirbo pedagoginį darbą, dalyvavo lietuviškoje veikloje, vadovavo lietuvių chorui, harmonizavo lietuvių liaudies dainas. Be muzikos, čia jis pradėjo domėtis tapyba ir sistemingai jos mokytis. 1907 metais persikelia gyventi į Vilnių. Čia aktyviai dalyvauja miesto kultūriniame gyvenime, vadovauja chorui. Būdamas vos 35 – erių nuo plaučių uždegimo mirė. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.


Apie kompozitoriaus kūrybą, simfonines poemas „Miške“, „Jūra“ kalbėjo Rėja, Lukas, Matas, Adrija, Joana, Martin, Redas, Inesa, Viktorija, Elija, Simonas, Ana. M.K. Čiurlionio kūrybinis palikimas gausus apie 300 įvairių žanrų kūrinių, labai vertingų meniniu atžvilgiu. Pagrindinis muzikos bruožas – liaudiškumas, susijęs su meile gimtajam kraštui ir gamtos poezija. Muzikos nuoširdumą lemia vyraujanti lyrinė kūrinių nuotaika, filosofinis susimąstymas, optimizmas, šviesi pažiūra į gyvenimą. Su jo vardu susiję pirmieji profesionalieji lietuvių fortepijoninės, kamerinės ir simfoninės muzikos kūriniai, liaudies dainos…


M. K. Čiurlionio muzikinė kūryba glaudžiai susijusi su jo, kaip dailininko veikla. Tai pristatė Marija, Ieva, Martyna, Ūla, Vincas. Būdamas nepaprastai jautrus garsams, jis buvo toks pat jautrus ir spalvoms. Lietuvių poezija, padavimai, puiki gamta – miško, jūros grožis – visa tai atsispindėjo ne tik Čiurlionio muzikoje, bet ir tapyboje.


Rugsėjo mėnesį Vilniuje vyko VII tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas, kuris yra vienas svarbiausių muzikos įvykių Lietuvoje, puoselėjantis M. K. Čiurlionio palikimą.


Jame dalyvavo 42 pianistai, 26 vargonininkai iš įvairių pasaulio kampelių. Šio konkurso nugalėtojais tapo lietuvių pianistas Robertas Lozinskis ir vargonininkė Mona Roždestvenskytė.


Pianistas, genialaus menininko M. K. Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas įgyvendino savo svajonę įkopti į jo protėvio vardu pavadintą viršukalnę Pamyro kalnuose. Šia ekspedicija norėta priminti pasauliui apie Lietuvą ir M.K. Čiurlionį, kurio gimimo 140 –ąsias metines minėjome.
„ Daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vieniems dėl to, kad jų negirdi, nemato, kitiems dėl to, kad jų nesupranta.“


Jūratė Stacevičiūtė
Zarasų meno mokyklos
muzikos istorijos mokytoja