STASIUI ŠIMKUI – 130

DSCF2910   Lietuvos muzikos klasiko Stasio Šimkaus 130-osios gimimo metinės yra gera proga susipažinti, peržvelgti kompozitoriaus ir jo daugiašakės veiklos barus.

         Ta proga Zarasų meno mokykloje vyko atvira muzikos istorijos pamoka, skirta kompozitoriui, chorų organizatoriui ir vadovui, pedagogui, dirigentui,       visuomenininkui, publicistui – Stasiui Šimkui.

 

 

Joana Jarmalavičiūtė susirinkusius supažindino su kompozitoriaus gyvenimu bei studijomis. Muzikos iš pradžių jis mokėsi Juozo Naujalio vedamuose vargonininkų kursuose Kaune. Vargonus studijavo Varšuvos  muzikos institute bei Sankt Peterburgo konservatorijoje. Penkerius metus gyveno JAV, ten organizavo chorus bei jiems vadovavo, leido žurnalą „Muzika“, kūrė chorines bei solines dainas. Vienerius metus praleido Leipcige, gilindamas kompozicijos teorijos žinias. Klaipėdoje įsteigė muzikos mokyklą. Dirbo Kauno valstybinio teatro dirigentu.

       Apie kompozitoriaus kūrybą kalbėjo Ugnė Naujokaitytė. Stasys Šimkus mėgino savo kūrybines jėgas įvairiuose muzikos žanruose, tačiau niekur taip stipriai neišryškėjo jo individualybė, kaip dainose.

Vokalinę muziką pristatė Martyna Paradnikaitė. Dalį savo kūrybinės energijos S. Šimkus skyrė solinei dainai. Čia pagrindinį dėmesį kreipdamas į liaudies melodijas. Pamokoje skambėjo solinės dainos „Išėjo tėvelis į žalią girelę“, „Vai pūtė pūtė“ bei „Kur bakūžė samanota“. S. Šimkaus originaliose dainose pastebimas derminis ir ritminis įvairumas, būdingas lietuvių liaudies dainoms.  Klausėmės dainos „Oželis“ bei kiekvienam iš mūsų labai gerai pažįstamos dainos, kuri skamba visose dainų šventėse –„Lietuviais esame mes gimę“.

      Fleitų ansamblis Adrija Zavackaitė, Armandas Stunžėnas, Motiejus Navickas, Gilmė Dainytė ir Viltė Tumėnaitė, vadovė mokytoja Jūratė Tumėnienė,  atliko lietuvių liaudies harmonizuotą dainą „Ūžia girelė“.

Apie stambių formų kūrinius baladę „Nugrimzdęs dvaras“, operą „Kaimas prie dvaro“ kalbėjo Nikita Zimin.

      Stasio Šimkaus reikšmė muzikinei kultūrai yra nepaprastai didelė, kaip lietuviškosios dainos puoselėtojas, kaip pedagogas, kaip menininkas, kurio pagrindinis rūpestis visada buvo lietuvių nacionalinės kultūros pažanga, jis buvo pavyzdys įvairių kartų muzikantams.

Jūratė Stacevičiūtė

Zarasų meno mokyklos mokytoja